Sassoli: ‘Ní mór don Eoraip a bheith dílis dá saoránaigh 
 

Europos Parlamento Pirmininko Davido Sassoli kalba 2021 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Taryboje

Ponios ir ponai,

 

norėčiau pasinaudoti šia proga ir su jumis pasidalinti savo asmeniniais ir paties Parlamento refleksijomis apie iššūkius, kurie mūsų laukia iki šios kadencijos pabaigos, nes kaip tik pasiekėme jos pusiaukelę ir dar mūsų laukia netrumpas kelias.

Pandemija vis dar tęsiasi, vis dar nesimato pažangos, išeities iš šios padėties, t. y. Europos projekto, atnešančio viltį , kurio taip reikia Sąjungai ir kurio laukia visi mūsų Europos piliečiai. Išties mūsų Europai turime sukūrę plataus užmojo projektų; juos svarstome jau nuo kadencijos pradžios; atkakliai siekiame šių projektų, darydami pakeitimus randame tarpusavyje bendrą sutarimą, trumpai tariant, judame į priekį, įveikdami savo skirtumus. Žaliasis kursas, skaitmeninė pertvarka, stipresnė ir demokratiškesnė Europa, didesnis socialinis teisingumas iš tikrųjų yra ypatingai svarbūs ir būtini projektai, kuriuos Europa  įgyvendina šiuo metu, būtinai turi pavykti, kad būtume ištikimi savo piliečiams;

Visgi Europai taip pat reiktų, o ir gal net ypač reikėtų projekto, atnešančio viltį, mus sujungiančio, galinčio įkūnyti mūsų Sąjungą, mūsų vertybes ir mūsų civilizaciją, projekto, kuris būtų aiškus visiems europiečiams ir padėtų mums susivienyti.

Manau, kad šis projektas galėtų remtis trijų stiprių ašių metodu, trišalia Europos vizija, kuriai vieningai pritaria visi europiečiai: novatoriška Europa, sauganti Europa ir Europa, rodanti kelią (vadovaujanti).

 

Europa, kuri pirmiausia diegia naujoves

Naujovės, apie kurias čia kalbu, tai nėra vien tik technologinės inovacijos, kurios be abejonės labai reikalingos mūsų ekonomikai. Mums reikia naujovių visose srityse, atsinaujinusio kūrybiškumo, skirto mūsų institucijoms, politikai, veiklos metodams ir gyvenimo būdui, nes tai būtina ekologinei pertvarkai.

Konferencija dėl Europos ateities turi mums padėti atrasti galimus novatoriškus būdus, kuriais iš naujo perkurtume projekto, su kuriuo tapatinasi visi europiečiai, dvasią. Kaip žinote, Konferencija šiuo metu jau yra įsibėgėjusi. Netrukus susipažinsime su pirmosiomis išvadomis. Užtikrintai pareiškiu: negalėsime išvengti savo atsakomybės, kai ateis laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų, nuo norų prie projektų, nuo idėjų prie jų konkretaus įgyvendinimo.

Privalome diegti naujoves visose srityse!

Žinoma, ir institucinėje srityje. Mūsų Sąjunga nėra baigtinis kūrinys, ji vis dar keičiasi. Parlamentas jau seniai pateikė konkretų pasiūlymą, kuriuo siekiama, kad mūsų institucijos taptų demokratiškesnėmis, stipresnėmis ir novatoriškesnėmis, pasitelkiant teisėkūros iniciatyvos teisę.

Naujoves turime diegti ir mūsų teisėkūroje. Mūsų Sąjunga turi pati pirma nustatyti taisykles tose srityse, kuriose šiandien visas pasaulis siekia reglamentuoti naujus ekonomikos sektorius, nes čia šiuo metu vyrauja „teisinės džiunglės“. Tai padarėme siekdami apsaugoti asmens duomenis, o dabar pasaulis seka mūsų pavyzdžiu. Tai padarysime, nes atėjo laikas, ir skaitmeninėse rinkose, siekiant išvengti situacijos, kai taisykles nustato ne piliečiai, o didžiosios interneto bendrovės.

Taip pat turėsime diegti naujoves finansavimo srityje. Neturime bijoti pokyčių ar vengti naujovių net ir tose srityse, kuriose siejasi su mūsų politikos ir veiksmų finansavimu. Norėčiau dar kartą pakartoti, kad Parlamentas ir Europos piliečiai su nekantrumu laukia, kada bus paskelbtas nuosavų išteklių paketas, kuris turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai tvariai papildyti savo finansinį biudžetą ir grąžinti bendrai susidariusią skolą. Tai yra patikimumo ir duoto žodžio laikymosi klausimas. Šios naujovės mūsų neatleidžia nuo finansinės programos pritaikymo prie mūsų amžiui iškilusių iššūkių, realistiškai reformuojant Stabilumo ir augimo paktą. Nebegali mūsų ir mūsų vaikų ateitis būti 3 proc. deficito taisyklės įkaite.

 

Antra, sauganti Europa

Turime atgaivinti idėją, kad Europa mus saugo, saugo savo sienas, savo piliečius, veikia galvodama apie jų saugumą, bendrąją gerybę ir kiekvienos savo valstybės narės suvereniteto labui. Būtent tai įgyvendinome bendra politika vakcinų srityje: sugebėjome ryžtingai parodyti, kad Europa sugeba įveikti didžiausias krizes, siekdama apsaugoti Europos piliečius. Todėl turime toliau laikytis įsipareigojimo užtikrinti „Sveikatos Europą“ ir stiprinti savo sveikatos struktūrą pasauliniu lygmeniu, kad būtų užtikrinta geresnė prevencija, geresnė apsauga ir geresnis pasirengimas krizėms. Palankiai vertinu Pasaulio sveikatos asamblėjos sprendimą pradėti derybas dėl privalomos kovos su pandemijomis priemonės.

Europos piliečių apsauga reiškia geresnį pasirengimą būsimoms krizėms – tiek sveikatos, tiek ekologinėms, komercinėms, diplomatinėms ar karinėms.

Visų pirma tai reiškia bendros gynybos ir saugumo politikos stiprinimą, siekiant kilus grėsmei mūsų interesams veikti greičiau ir ryžtingiau. Suprantu, kad šis klausimas bus vienas iš pagrindinių pirmininkausiančios Prancūzijos programos aspektų ir tai yra teigiamas poslinkis.

Europiečių apsauga taip pat reiškia ryžtingą mūsų migracijos ir išorės sienų valdymo politikos integracijos stiprinimą; dažnai šį klausimą dėl migracijos ir prieglobsčio akcentavau savo kalbose: ne paslaptis, kad migracija tapo esminiu ES išorės santykių ir užsienio politikos darbotvarkės klausimu. Parlamentas jau tobulina Komisijos pasiūlymus dėl Europos migracijos ir prieglobsčio pakto, remdamasis nauju solidarumo ir atsakomybės paktu. Taryba taip pat įneš savo indėlį ir šiuo metu būtina nedelsiant rasti susitarimą, priešingu atveju šiame dokumente vyraus populizmas ir trumpalaikiai sprendimai. Pastarojo meto įvykiai prie Baltarusijos sienos aiškiai parodė, kad šioje itin svarbioje srityje reikia imtis ryžtingų ir solidarumu grindžiamų veiksmų.

Europos piliečių apsauga reiškia, kad kiekvienas žmogus galėtų savo darbu užsidirbti orų gyvenimą, gaudamas deramą ir teisingą minimalųjį darbo užmokestį. Ir dar kartą raginame pasiekti plataus užmojo kompromisą šiuo klausimu. Taip pat palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą dėl skaitmeninių platformų darbuotojų, kuris turėtų padėti atkurti socialinę apsaugą milijonams Europos darbuotojų.

Europos piliečių apsauga taip pat reiškia nesubalansuotų prekybos santykių pusiausvyros atkūrimą, kai kurios šalys mums kelia grėsmę investicijomis ar prievartos priemonėmis.

Galiausiai, Europos piliečių apsauga reiškia galimybę rasti veiksmingus techninius ir ekonominius sprendimus energetikos krizės atveju. Nė vienas Europos pilietis neturėtų patirti energijos nepritekliaus, net jei tarptautinė krizė trikdo pasaulio rinkas: taip pat tokiu kritiniu metu Sąjunga turi rasti ryžtingus sprendimus, siekdama užtikrinti visų europiečių saugumą.

 

Galiausiai, vadovaujanti Europa, rodanti pavyzdį savo demokratijos modeliu.

Jau daugelį metų girdime kalbant apie atsparumą: Europa turi tapti atspari ekonominiams sukrėtimams, konfliktams prie jos sienų, ekologinei krizei, socialinėms krizėms ir t. t. Akivaizdu, kad turime įveikti šias krizes ir spręsti šias problemas: tačiau, ar atsparumas tikrai yra vienintelis mūsų veiksmų tikslas? Atsparumo pavertimas tikslu lyg savaime reikštų pralaimėjimą, savęs susitapatinimą su auka ir pažeidžiamumo pripažinimą.

Todėl Europa turėtų tapti daugiau nei atspari; ji turėtų atgauti pasididžiavimą savo demokratijos modeliu. Turime tvirtai siekti populiarinti šį demokratijos, laisvės ir klestėjimo modelį, kad jis pritrauktų, jo trokštų ne tik Europos bendrapiliečiai, bet ir gyvenantys už mūsų sienų.

Siekdami propaguoti mūsų demokratinį modelį taip pat parodome, koks jis sėkmingas, kaip veiksmingai vykdoma mūsų viešoji politika ir kaip gebame ryžtingai pasiekti apčiuopiamų rezultatų.

Noriu tikėti, kad kitų metų gegužės 9 d., kai bus minima Europos diena, įvyks bendra, galinga ir vieninga demonstracija, kuria parodytume mūsų bendrą įsipareigojimą Europos projektui, jo vertybėms ir civilizacijai, kurią jis įkūnija.

Ponios ir ponai,

kaip supratote, šiandienos kalboje neapsiriboju tik dabar aktualiais klausimais. Norėjau pasinaudoti šios kalbos teikiamomis galimybėmis ir atkreipti dėmesį į visus Europos projekto trūkumus.

Naujovės, apsauga ir pavyzdžio rodymas/vadovavimas yra trys pasiūlymai, kuriais siūlau vadovautis atnaujinant Europos projektą. Gerb. Emmanueli, praėjusį ketvirtadienį lankydamasis Paryžiuje ilgam įsiminiau šūkį, kurį pasirinko Prancūzija, pirmininkausianti ES Tarybai: „Atsigavimas, stiprybė, bendrystė“. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis pasirinkimas visiškai atitinka mano čia išdėstytas mintis:

– negalime atsigauti be naujovių, nes galia, kurios siekiame savo Sąjungai, turi padėti įtvirtinti mūsų pasaulio viziją ir taip apsaugoti Europos piliečius;

– kadangi Europos piliečiai jausis priklausančiais Europai tik tuo atveju, jei jos politinis modelis bus pavyzdinis ir patrauklus.

Todėl džiaugiuosi, kad šios skirtingos ateities vizijos sutampa. Dabar viskas mūsų rankose, kad šią viziją paverstume konkrečiais veiksmais, siekdami, kad Europa išlaikytų savo pozicijas ir duotą pažadą visų Europos piliečių labui.

Dėkoju Jums ir linkiu sėkmingo darbo!